- bubijimas
- bùbijimas dkt. Saũsas kùnigo bùbijimas, tar̃si mokinùko, išmókusio eili̇̀nį eilė́raštį.
.
bubijimas
Look at other dictionaries:
bubijimas — bùbijimas sm. (1) → bubyti: 1. Tavo tas bùbijimas munie ausis jau iškūlė Vvr. 2. Baisus to arklio bùbijimas – iš tolo girdėt, kaip muša Rm. 3. Su tokiuo bùbijimu visą kūlę sudaužysi Ėr. 4. Buvo bùbijimo per visą rytą – tie javai pričižę,… … Dictionary of the Lithuanian Language
